Depresija ir imuninė sistema

Diskusija apie psichikos sutrikimų ir imuninės sistemos sąveiką yra sena. Jau nuo tada, kai buvo atrasti infekcinių ligų sukėlėjai, buvo ieškoma tokių, kurie būtų atsakingi už psichikos sutrikimų atsiradimą. Tačiau ryšys tarp imuninės sistemos ir psichikos yra ženkliai sudėtingesnis, negu paprastas „sukėlėjas – liga“ ryšys. Į žmogaus organizmą reikėtų žiūrėti kaip į visumą, neišskiriant atskirai psichikos ir „kūno“, o esant tokiam, holistiniam, požiūriui, viskas yra susiję.

Šiame straipsnyje nenagrinėsime visų psichikos sutrikimų galimo ryšio su imunine sistema, o plačiau panagrinėsime vieno iš dažniausiai sutinkamų sutrikimų- depresijos ir imuninės sistemos sąveiką.

Kokie faktai leidžia galvoti, kad depresija ir tam tikri imuninės sistemos pakitimai gali būti tarpusavyje susiję?

Nustatyta, kad imuninėse ląstelėse yra randama įvairių medžiagų, kurios tradiciškai buvo priskiriamos nervų sistemai. Iš kitos pusės – yra įrodyta, kad stresą sukeliantys faktoriai veikia praktiškai į kiekvieną imuninio atsako grandinės dalį. Yra pastebėta, kad žmonėms, kurie yra netekę artimo žmogaus ir gedi, sumažėja ląstelinė imuninė apsauga. Žmonių, kurie gedėjimo metu patyrė depresiją, tokie imuniniai pokyčiai buvo didesni.

Ilgą laiką buvo manoma, kad depresija yra susijusi su imunosupresija (imuninės sistemos slopinimu), kas gali sąlygoti sumažėjusį atsparumą vėžiui bei infekcinėms ligom. Vėliau buvo teigiama, kad, atvirkščiai, perdėta imuninė sistemos aktyvacija yra susijusi su depresijos atsiradimu. Abi šios teorijos yra pernelyg supaprastintos, aišku yra tik viena, kad jei yra paveikiama viena sistema, reaguoja ir kita sistema.

Kalbant apie imuninės sistemos slopinimą, yra žinoma, kad tam tikros organizmo medžiagos – gliukokortikoidai – sumažina imunitetą, o tyrimai parodė, kad asmenys, kuriems nustatyta depresija, turi pastoviai padidintą gliukokortikoidų kiekį, kas leidžia manyti, kad jų imuninė sistema yra pastoviai slopinama. Dar daugiau: tyrimai yra parodę, kad didesni imuniniai pokyčiai stebimi tarp sunkia depresija sergančių vyrų bei tarp vyresnių žmonių. Be to, paaiškėjo, kad šiuo atveju labai svarbūs yra miego sutrikimai.

Kiti tyrimai rodo, kad kai kurie imuninį atsaką atspindintys rodikliai depresijos metu aktyvuojasi. Ypač didelis vaidmuo priskiriamas taip vadinamiems prouždegiminiams citokinams, kurie sukelia simptomus, panašius į depresijos – silpną dėmesio koncentraciją, socialinę izoliaciją, nuovargio jausmą, pakitusį miego pobūdį, apetito stoką ir kt. Pastebėta, kad prouždegiminiai citokinai veikia labai svarbią hipofizės – pagumburio sistemą ir dalyvauja jau minėtų gliukokortikoidų išskyrime.

Dažnai ryšys tarp depresijos ir imuninės sistemos pasireiškia kaip tam tikras ydingas ratas: sutrikimas vienoje sistemoje sukelia disbalansą kitoje sistemoje, ypač vyresnio amžius asmenims su sunkesne depresija. Taip pat yra pastebėta, kad ligos, kurioms yra būdinga imuninė disfunkcija (pvz. žvynelinė), susijusios su depresijair, dažnai, su savižudiškom mintimis. Taigi, tokiu atveju depresijos gydymas pagerina ne tik paciento psichinę būseną, bet ir somatinius (kūniškus) simptomus. Praktinis to panaudojimas: svarbu imuninių sutrikimų metu atpažinti slaptą depresiją ir ją gydyti.

Yra nustatyta, kad depresijos gydymui naudojami vaistai – antidepresantai – gali įtakoti imuninę reakciją. Jie gali sušvelninti „liguistą elgesį“, susijusį su prouždegiminių citokinų veikimu.

Parengė gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Gintarė Špėlytė ir gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė
Medicinos centras „Neuromeda“

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *