Gerųjų žmonių šešėliai. Genovaitė Bončkutė – Petronienė.

Tai, kas sveika ir reikalinga, daryti dažniausiai sunku (p. 76).

O gyvenime viskas šimtą kartų sudėtingiau negu aukštojoje (p. 89).

Jei žmogus labai stengiasi atrodyti solidus, šaunus, tai yra aiškus ženklas, kad jis taip
nesijaučia (p. 91).

Pirmūnas nėra blogas savimyla, iš tikrųjų jis visai nemyli savęs, bet vis beviltiškai
bando įtikti tėvui, mamai ar jau pats nebežino kam (p. 93).

Aš, kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų
ligų po truputį. O ypač smarkiai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu (p. 105).

Aš klausiu: „O ko jūs gyvenime norite?“. Ji atsako: „Niekada negalvoju, ko noriu,
nes aš vos spėju atlikti tai, ką reikia“ (p. 107).

Svarbiausia, kai toks žmogus klausia: „Ką aš turiu daryti?“ klausimą reikia pakeisti į
„Kas aš esu ir ko aš noriu?“ (p. 108).

Bet jei meilė tokia baisi, nesveika, žmogus tampa tiesiog ne savimi, tai gal geriau
be jos? Kartais, matyt, taip. Tačiau panašu, jog dabar daugelis žmonių juda atšalimo
pusėn. Galime nebesusitikti, bet susiekti elektroniniu būdu. Būti ne vieni su kitais, o vieni
šalia kitų su ekranais (p. 119).

Bet, nors labai pasitikiu psichoterapija, mane ima abejonės: galėjimas būti vienam
ir mažiau reikalauti dar nereiškia mokėjimo mylėti.
K.Jungas sakė, jog sunkių gyvenimo problemų niekada nepavyksta išspręsti; jei
atrodo, kad jos išspręstos, tai kas nors svarbaus yra praleista (p. 120).

Neištikimybė padeda išsitiesti. Jei rasime žmogų, kuris vertingesnis, nei mes patys,
tai ir mūsų vertė pakils.
Artumas baisus. Galima susilieti ir nebesuvokti savo norų, nebesugebėti paprieštarauti,
būti valdomam, jaustis stebimam, tapti nuvertintam. Baisu priartėti ir pakliūti į
apgailėtiną paliktojo padėtį. Kai bijoma per didelės priklausomybės nuo vieno,
surandamas antras ir išsaugoma nepriklausomybė nuo abiejų (p. 130).

Citatas išrinko:
Timas Petraitis.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *