Konfliktai ir jų sąvybės

Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio – confliktus – t.y. susidūrimas.

Konfliktai atsiranda tada, kai sąveikaujančių žmonių grupėje intresai ir tikslai nesutampa ir atsiranda mažiausiai dvi konfliktuojačios grupės, todėl galime teigti, kad konfliktai dažnai yra nevienareikšmiai: galintys teikti kiek naudą, tiek žalą. Viskas priklauso nuo konflikte dalyvaujančių žmonių motyvacijos – ar žmonės nori gauti naudos ar bet kuria kaina įrodyti savo teisybę ir pasiekti naudos sau. Pastaruoju atveju konfliktai gali būti labai grėsmingi: pasireikšti tiek fiziniu, tiek verbaliniu smurtu.

Gebėjimas arba noras gebėti valdyti konfliktus, kai kuriose darbovietėse gali būti viso darbo pagrindas: nuo to priklauso darbo efektyvumas, pasiekiami rodikliai, klientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir to pasekoje verslo plėtra. Keletas veiksnių, kurie gali įtakoti veiksmingą darbinę atmosferą ir mažinti konfliktiškumo įstaigoje lygį:

  • Darbas komandiniu principu.
  • Kiekvienas darbuotojas ypatingai gerai žino savo pareigas, savo galimybių ribas.
  • Kiekvienas darbuotojas gerai žino apie kitų darbuotojų pareigas, darbo principus ir galimybių ribas.
  • Kiekvienas darbuotojas geba toleruoti kitų darbuotojų asmeninį gyvenimą, ideologiją ir pasirinkimus.

Psichologinės konfliktų priežastys

Bet kurioje gyvenimo srityje konfliktai yra neišvengiami, todėl natūralu, kad darbovietėje – vietoje kurioje mes praleidžiame trečdalį savo dienos kyla nemažai konfliktų. Nemažai žmonių bijo konfliktų, nes jie asocijuojasi su grėsme ir nesaugumu. Konfliktų baimė dažnai kyla dėl nežinojimo, kaip susitvarkyti su savo jausmais ir impulsais (veiksmais) ir kaip tam tikroje situacijoje elgtis. Situacija gali atrodyti žymiai labiau grėsmingesnė negu yra iš tikrųjų, nes žmonės nežino konflikto priežasčių ir vadovaudamiesi tik savo subjektyvia nuojauta, emocijomis, stengiasi bet kokia kaina laimėti konfliktą ir dėl šios priežasties dažniai pralaimi.

Konfliktų eiga:

  • Latentitė stadija – tai užspėptas, tylus nepasitenkinimas, konflikto užuomazga. Latentinis konfliktas atsiranda tada, kai žmogus pajaučia, kad slopinama jo laisvė, kad kartais nesusitvarko su pateikiamomis užduotimis ar aukštais reikalavimai ir pan., Jei konfliktas įstringa šioje stadijoje žmogus tarsi “įstringa” nesibaigiančio psichologinio diskomforto būsenoje. Nemažai žmonių yra linkę vengti konfliktų juos neigdami ar nepripažindami.
  • Suprastas konfliktas – darbuotojui sąmoningai suvokus latentinio konflikto priežastis bei aplinkybes, jis tampa suprastu. Dažniausiai šioje stadijoje darbuotojai patys bando spręsti konfliktą bandymais tiesiogiai ar netiesiogiai pasikalbėdami apie konfliktinę situaciją.
  • Jaučiamas konfliktas – tai suprasto konflikto tęsinys ir čia jau atsiranda emocinė įtampa tarp dviejų ar daugiau konfliktuojančių pusių.
  • Išreikštas konfliktas arba atviras, kurio metu pasireiškia tiek psichologinė, tiek fizinė agresija.
  • Konflikto pabaiga ir konflikto padariniai.

Konflikto padariniai:

Neigiami:

  • Dažnai negrįžtamai sugadinti tarpasmeniniai santykiai, kuriuos lydi antipatija ir priešiškumas.
  • Sumažėjęs darbo efektyvumas.
  • Darbuotojo nusivylimas savimi, savo galimybėmis ir “visais kitais”.
  • Ilgalaikė įtampa sąlygoja sveikatos pablogėjimą t.y. somatinių ir psichinių ligų atsiradimą, imuniteto sumažėjimą.

Teigiami:

  • Į viešumą iškeliami diskutuotini klausimai, problemos, rūpesčiai.
  • Sumažinamos arba pašalinamos konfliktinės aplinkybės, sumažinama psichologinė įtampa.
  • Sustiprėja ir tampa glaudesnis tarpasmeninis bendravimas.
  • Didėja darbo efektyvumas.
  • Sustiprėja pasitikėjimas tiek savimi, tiek kitais.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *